- kritė
- 1 krìtė sf. (2)
1. vaikų kelnių užsegamasis užpakalis: Pasiuvau Joneliuo kelnes dar su kritè Skd. Dar krìtės neužsisega, o jau senesnį žmogų noria pamokyti Slnt.
2. kelnių dugnas, užpakalinė sėdimoji dalis: Sėdi ir sėdi, ir krìtė gali praplyšti Plt. Raštininkas pažįstamas iš kiauros krìtės Plt. Užsilopyk kelnių krìtę Šts. Tie vaikai tikri velniūkščiai: krites kaip jote išjoja, negal spėti ir taisyti Slnt. Tavo krìtė nusileidusi, žeme velkasi, o nori į zalietas važiuoti Kal. Tu nestovi (neprilygsti) gero vaikio kelnių krìtės Kl. Kaip vaikui kelnes pasiuvai, kad krìtė kone žeme velkas Brs. Įkritau į vandenį iki kelnių kritės Pln. Kritę reiks su šiaudais užkišti, kad lopų pritrūkai (juok.) Plng.
3. prk. užpakalis, subinė: Gausi par krìtę Brs. Saugokis, nešėlk, o gausi į krìtę Slnt.
4. marškinių apatinė dalis: Krìtė, krìtės vadinas marškinių dalis, kuri yra žemiau už juostos, ir dėl to sako „susikričiojęs“, kai marškiniai yra kelnėse, „išsikričiojęs“, jei marškinius turi ant kelnių viršaus išsileidęs J(Sr).
◊ pàts (tìkras) (kieno) krìtė labai panašus: Tas vaikas tìkras tėvo krìtė Slnt. Pats tėvo kritė Pln.
Dictionary of the Lithuanian Language.